vasario 7th, 2019
Prieš beveik 5,5mėn teko džiaugsmas tapti mama. Atrodo tiek nedaug, bet kartais galvoju tikrai galėčiau jau knygą parašyti…
Vaiko gimimas yra didžiausias džiaugsmas ir tuo pačiu turbūt sunkiausias dalykas gyvenime.
Pirmo mėnesio aš nuoširdžiai beveik neatsimenu – buvau kažkokiam pogimdyviniam transe, ištisai būdraujanti tarp šio ir ano pasaulio. O visas pasaulis mano buvo lovoje iš kurios neatsikeldavau. Nu tikrai ne rožytėm viskas klota… Ačiū vyrui, kuris man nešė pusryčius į lovą, pietus į lovą ir vakarienę į lovą. 😁
Taip pavydėjau mamoms, kurios atrodo viską spėja – ir su mėnesio kūdikiu į kokią Maljorką nuskrist ir į kirpyklą nueit ir su draugėm kavos. O aš mastau kad tai buvo vienas tuštesnių periodų mano gyvenime.
Bet, o, bet, o tačiau! Suėjus maždaug 3,5mėn viskas (na neviskas) pasikeitė – pagaliau galiu kažkur nueiti. Viena. O tai jau yra belenkoks laimėjimas 😀 o kai grįžti ir pamatai tą tavęs laukiantį mielą, besišypsantį veidelį pradedi galvot: kam aš išvis kažkur ėjau? Juk visas mano gyvenimas liko namie… ❤️
Gražios dienos visiems!